procedūrinė demokratija


procedūrinė demokratija
procedūrinė demokratija statusas T sritis Politika apibrėžtis Minimalistinė demokratijos samprata, kurią riboja rinkimų procedūra. Pabrėžia politinių lyderių konkurencinę atranką, jų svarbą ir savarankiškumą, demokratijos instrumentinę paskirtį. Žymiausi atstovai – M. Weberis, J. Schumpeteris. Weberio moderniosios visuomenės prigimties ir struktūros analizė esmingai pakeitė nuostatas dėl demokratijos. Pasak Weberio, moderniosios ekonomikos sistemos ir masinis įpilietinimas lėmė partinės politikos ir partijos lyderių pirmenybę „garbingų žmonių“ parlamentarų atžvilgiu. Modernioji visuomenė ugdo naujo tipo profesionalų politiką ir naują demokratijos modelį. Klasikinį, vertybėmis grindžiamą demokratijos modelį keičia procedūrinis, elito konkurencinis modelis, siejamas ne su aktyviu piliečių dalyvavimu, bet su konkurencine lyderių atranka ir įteisinimu. Panašios nuostatos dėl demokratijos laikėsi ir Schumpeteris, „kitos demokratijos teorijos“ autorius. Jis kritikavo klasikinę demokratiją dėl normatyvumo ir kūrė realistinę – procedūrinės demokratijos teoriją. Pasak jo, demokratija reiškia tik tai, kad žmonės turi galimybę pripažinti ar nepripažinti tuos, kurie juos valdys. atitikmenys: angl. procedural democracy

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Look at other dictionaries:

  • demokratija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės valdymo forma, kai valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, valdo pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus veikianti… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • democracy — demokratija statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės valdymo forma, kai valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, valdo pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • procedural democracy — procedūrinė demokratija statusas T sritis Politika apibrėžtis Minimalistinė demokratijos samprata, kurią riboja rinkimų procedūra. Pabrėžia politinių lyderių konkurencinę atranką, jų svarbą ir savarankiškumą, demokratijos instrumentinę paskirtį.… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas